Vis pažiūrėdavau į paskutinio įrašo datą – gegužės 30 d. ir pagalvodavau, kad atrodo, kad grįžom į Marijos žemę ir numirėm iš laimės. Nenumirėm, bet juk reikia tai įrodyti, todėl ir rašau dabar čia, o kadangi rašyti neturiu ką, tai tiesiog spaudau klaviatūrą.
Kelionė mane negrįžtamai sugadino – negaliu net pagalvoti apie darbą kontoroje, todėl pradėjau lankyti gidų kursus. Man keista, bet pirmieji du užsiėmimai buvo labai įdomūs, tiesa, mintimis kelis kartus buvau nuplaukęs į Machu Picchu, po kurį ekskursiją vedė tobulas nevykėlis, kas kelis žingsnius it burtažodį kartojęs “solstice and equinops“. Iki šiol nesuprantu ar niekam neužkliuvo ar visi tokie protingi, kad patylėjo ir nepataisė ir taip jau kokius 20 metų…
Nuo grįžimo jaučiu pareigą paruošti TOP 12 kelionės nuotraukų ir jomis gražiai apvainikuoti tuos 125 įrašus, kuriuos padarėme kelionės metu. Laukite.
Nepamirškite nueiti miškan paieškoti boletus edulis
Gal ir sugadino tave kelionė, Andriau, bet suvisam nepakeitė… Kur buvęs, kur nebuvęs, jau prie grybų
Taip, Kęstai… Šiemet jau priskaičiavau keturis šimtus baravykų, o sezonas dar tęsiasi…
“net pagalvoti apie darbą kontoroje”
vat vat, analogiškai. bet nebūtina net keliaut
Ačiū brangieji, nė nemaniau kad taip greitai būsiu pastebėtas.
Kartais būni nesutvertas kitokiam darbui nei kontoroj, nors ir nesinori joje sėdėti
joooo. adaptuotis įprastam gyvenime, po tokių ilgų kelionių sunku