Apie kavą, Yogyakarta, Indonezija

Iš Vilniaus išvažiavau su iliuzija, kad kavą auginančiose šalyse po ranka nuolat turėsiu puodelį skanios, šviežios, stiprios kavos. Argentinoje, bent jau Buenos Aires, viskas buvo neblogai, nors tirpios kavos rinkos dalis jau badė akis.
Peru tas iliuzijas pribaigė per pačius pirmuosius pusryčius. Nekalbant apie tirpią kavą (Nescafe, toks įspūdis, turi paėmę visą Lotynų Amerikos rinką ir dar truputį), viskas ką gauni po ilgų ieškojimų – puodelis kavos “esencijos”, kurią turi prasiskiesti su apyšilčiu vandeniu. Ta esencija gal savo gamybos būdu ir primena kavą (maltos pupelės užplikomos vandeniu, šiek tiek stipresniu santykiu nei įprasta rytais piltis į puodelius Lietuvoje), bet rezultatas gaunasi visiškai skystas. Kavos esencija persekiojo mus visą Peru buvimo laiką. Maltos kavos nusipirkdavom supermarketuose, bet ne visada gi turi galimybę darytis kavos pats.

Peru: Kavos ir bananų plantacija

N. Zelandijoje ir Australijoje, nors ir teko plaukti per tirpios kavos ežerus pigiuose moteliuose ir pan., truputį atsigavau – jie tenai bent jau žino, kas yra espresso, kad ir vadindami tą dalyką “short black” (“Long black” pas juos yra normalus kavos puodelis, tai ką mūsų įstaigos vadina “juoda kava”).
Indonezijoje viskas truputį geriau nei Peru. Liaudis (ne tarptautinius viešbučių tinklus gi išvažiavome tyrinėti) užsipila maltą kavą, prideda daugokai cukraus, kartais – imbiero, ir džiaugiasi. Kavą sumala labai labai smulkiai, tad dažniausiai su kava nusiperki ir smėlio pojūtį. Na, bet tai smulkmena, kava būna pakankamai stipri, ir nėra nesąmonių su esencijomis.

Kavos skrudinimo cechas Indonezijoje

Kaip ten bebūtų, dar ruošdamasis kelionei žinojau, kad įdomiausias su kava susijęs nuotykis laukia Indonezijoje. Ir, nors tradicija gimė Javoje, nuotykis atsitiko Balyje.
Azijos miškuose gyvena į kates panašūs gyvūnėliai, čia vadinami Luwak, o angliškai – Palm Civet. Jie laipioja po medžius, minta viskuo, ką randa. Šalia to – ėda kavos uogas, bet jų nesuvirškina, tad truputį fermentuotos, bet sveikos kavos “pupelės” iškeliauja pro antrą galą. Tada jas surenka vietiniai kavos fermeriai, ir toliau seka, kaip supratau, tradicinė kavos gamybos procedūra.

Katinas ir jo kava

Rezultatas – kaip teigiama, brangiausia pasaulio kava, čia vadinama Kopi Luwak arba Luwak coffee. Tvirtų įrodymų neturiu, bet 100 gr. pakelis čia pardavinėjamas už 55 USD (vietinių lankomose įstaigose už šitą sumą gali pietauti mėnesį – neperdedu).
Skonis – kaip geros kavos, bet su priedais . Jaučiasi daugiau rūgšties ir kažkokio keisto aitrumo. Įveikus tam tikrą psichologinį barjerą, ir prisivertus pakelti puodelį iki lūpų – gerti visai skanu. Laukite Vilniuje .

Geltoname puodelyje - "ta" kava už kosminę 2 EUR kainą. Baltuose puodeliuose - nemokami gėrimai ragavimui - įvairios kavos ir arbatos. Visa tai gavome apsilankę vietiniame ūkelyje Balio saloje.