Sydney Gay&Lesbian Mardi Gras, kovo 7 d.

Kai kuriose situacijose palyginus Lietuvą ir šalis, kurias aplankėm, Lietuva ir Vilnius atrodydavo visai neblogai. Tačiau šio įrašo kontekste pasakyti ką nors pozityvaus apie mūsų mielą užkampį tikrai labai sunku.

Tad rašome pasidėję kompiuterį ant tradicinių vertybių griuvėsių .

Kas pirmiausia ėmė justis tą šeštadienį nuo pat ryto – kad šis paradas – tai natūralus, nuoširdus fun daugumai miestiečių. Gal viskas ir prasidėjo prieš 30 metų kaip protestas ir iššūkis, bet geliančios medžiagos nebeliko. Konfrontacija persikėlė į parlamento komitetų posėdžius, o gatvėje liko, su nedidelėmis išimtimis, šėlsmas.

Antra mintis, šovusi vėliau – šis paradas yra žiniasklaida: jis surenka auditoriją (pasak spaudos, 300 tūkst. žiūrovų) ir ištransliuoja signalą. Dalyviai savo žinias siunčia nemokamai, rėmėjai – už pinigus.

Signalas: Padėkite išgelbėti Tasmanijos velnius. Autorius: Organizacija, gelbstinti Tasmanijos velnių populiaciją nuo išnykimo.

Trečia, tai profesionaliai organizuojamas didžiulis šou – 9700 dalyvių, virš 130 delegacijų (kaip išversti “entry”?), 1200 savanorių, šimtai žmonių deleguotų iš transporto, tvarkos palaikymo ir kitų miesto tarnybų. 2,4 km ilgio laiku parengta trasa miesto centrinėmis gatvėmis. Išskirtinės transliavimo teisės ir rėmimo kontraktai. Tarp rėmėjų – Ikea, VirginBlue, Budweiser, ANZ (vietinis bankas) ir kiti.

Ketvirta, šis paradas – labai asmeniškas. Daugumas dalyvių siunčia žinią apie save pačius, ir atgalios gauna kurtinantį žiurovų palaikymą. Žygiuojančių veiduose matėm visko – baimės, netikrumo, džaugsmo, pasididžiavimo, nuobodulio, protesto, dėkingumo ir dar daug visko. Vos ne kas antras ėjo glėbesčiuotis su žiūrovais. Žodžiu, masinis ir gerai pasibaigiantis coming out.

Šurmulys mieste jautėsi nuo pat ryto. Tai šen tai ten šmėstelėdavo visokių netiketų spalvų vėliavos (arba perukai), kažkas dalijo skrajutes, kiti jau buvo spėję persirengti.

Oksfordo gatvė, likus pusei dienos iki parado

Likus geram pusdieniui iki renginio ant šaligatvių tai šen tai ten jau sėdėjo žmonės. Taburetes buvo galima išsinuomoti už 10 AUD (Sidnio viešajame transporte matėme įspėjimus, kad autobusais ir metro draudžiama vežtis plastmasines pieno pakelių dėžes, ant kurių anksčiau buvo įprasta pasilypėti vardan geresnio vaizdo).

Likus trims valandoms visos vietos "pirmose eilėse" jau buvo užimtos. Tas valandas praleidome sedėdami ant Sydney Morning Herald, dangstydamiesi nuo saulės ir gerdami apelsinų sultis.

Iki parado liko viena valanda

Oficialiai veiksmas turėjo prasidėti tik sutemus, tačiau prieš tai buvome linksminami įvairiais rėmėjų pasirodymais. O likus pusvalandžiui pirmyn ir atgal pravažiavo keletas šimtų moterų vairuojamų motociklų. Dykes on bikes – jau senokai esminis parado elementas. Po merginų tą patį pakartojo ir panašus skaičius barzdotų vaikinų. Va kaip viskas atrodė:

O tada, sutemus, prasidėjo pagrindinė dalis.

Parado priekyje - Matthew Mitcham, Australijos plaukikas, Pekino Olimpiadoje laimėjęs aukso medalį.

Gal girdėjote, Londone važinėja autobusai su užrašu "There's probably no God. Now stop worrying and enjoy your life". Sidnėjuje tai nepraėjo pro cenzūrą, tad kova persikėlė čia.

Clover Moore - Sidnio merė.

Furovision

Valstijos gaisrininkai

Skiriame Lietuvos nacionaliniams dienraščiams ir televizijoms

Japonijos delegacija su kabuki teatru

Naujojo pietų Velso Leiboristų partija

Miesto, valstijos ir federalinė policija

Papamobilis ir jo keleivis. Viršuje parašyta: "Plačiajuostis ryšys su mano nematomu draugu"

Dar truputį apie religijas...

Ant platformos užlipo Sex and the City

Prostitutės ir žmonės su negalia - bendras pasirodymas

Studentai prieš homofobiją

Daug kas klausėt, ar matėm tuos gaisrus. Ne, nematėm. O čia tai, ką matėm.

Žydiškos vestuvės ant platformos

Na, ir dar keletas portretų: